Sparčiai vykstant koronaviruso protrūkiui, daugelio šalių vyriausybės apribojo gyventojų keliones, įgyvendino karantino priemones ir reikalauja, kad bendrovės apribotų ar sustabdytų verslo operacijas. Šios priemonės stipriai trikdo daugelio bendrovių veiklą. Sutrikimai yra ryškesni tokiose pramonės šakose kaip turizmas, apgyvendinimas, maitinimas, transportas, mažmeninė prekyba, pramogų veikla, galimi sutrikimai apdirbamojoje pramonėje, finansinėje veikloje ir kt. Kol kas sunku prognozuoti šio protrūkio trukmę ir poveikį verslui bei ekonomikai. Dėl šių aplinkybių bendrovės gali susidurti su iššūkiais rengdamos finansines ataskaitas pagal TFAS.

EY paruošė leidinį (anglų kalba), kuriame pateikiamos įžvalgos į ką turėtų bendrovės atsižvelgti ruošdamos 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę ir/ar tarpines 2020 m. finansines ataskaitas pagal TFAS. Pateikiame įžvalgų santrauką:

• Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio. Skirtumas tarp koreguojančio ir nekoreguojančio įvykio po ataskaitinio laikotarpio yra nustatomas remiantis tuo, ar įvykis pateikia įrodymų apie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias sąlygas. Daugelio bendrovių verslo operacijas, turtą bei įsipareigojimus tiesiogiai įtakoja koronaviruso protrūkio stabdymo priemonės, o ne pats protrūkis. Tokios bendrovės gali padaryti išvadą, kad neturėjo įrodymų apie koronaviruso protrūkį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t.y. 2019 m. gruodžio 31 d. ir įvertinti, kad įvykis yra nekoreguojantis. Tačiau, jei protrūkio ir vėlesnių priemonių poveikis yra reikšmingas, bendrovės turėtų atskleisti tokį įvykį ir įvertinti jo finansinį poveikį (jei įmanoma) arba kokybiškai aprašyti tolesnes veiklos aplinkybes, siekiant suteikti naudingą informaciją finansinių ataskaitų naudotojams. 
• Veiklos tęstinumas. Veiklos tęstinumas turi būti vertinamas iki finansinių ataskaitų patvirtinimo dienos. Veiklos tęstinumo atskleidimo lygis kiekvienos bendrovės atveju gali būti skirtingas, nes koronaviruso protrūkio poveikis skirtingų pramonės šakų bendrovėse gali turėti skirtingą įtaką. Atsižvelgiant į kintantį protrūkio pobūdį ir susijusius neaiškumus, gali reikėti reikšmingų bendrovės vadovybės sprendimų ir nuolat atnaujinti vertinimus iki finansinių atskaitų patvirtinimo dienos.
• Tikrosios vertės nustatymas. Koronaviruso protrūkio poveikis tikrosios vertės nustatymui priklauso nuo to, ar įvertinama koronaviruso protrūkio įtaka rinkos dalyvių vertinimo prielaidoms finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Tikrosios vertės nustatymo tikslas yra pateikti turto ar įsipareigojimo vertę, atspindinčią įvertinimo dieną buvusias sąlygas. Atitinkamai, norėdami nustatyti tikrąją vertę, bendrovės turėtų apsvarstyti, kokia informacija apie protrūkį buvo žinoma ir prieinama rinkos dalyviams finansinių ataskaitų sudarymo dieną.
• Tikėtinų kredito nuostolių įvertinimas. Bendrovės turėtų pateikti kokybinį ir kiekybinį informacijos atskleidimą, kad finansinių ataskaitų naudotojai galėtų suprasti kredito rizikos poveikį būsimiems pinigų srautams ir neapibrėžtumams. Tikėtini kredito nuostoliai yra tikimybe įvertinta suma, kuri nustatoma įvertinant galimų rezultatų svyravimo ribas. Koronaviruso protrūkio poveikis gali skirtis priklausomai nuo konkrečios bendrovės situacijos ir jos metodikos vertinant tikėtinus kredito nuostolius. Atitinkamai, bendrovės vadovybė turėtų įsitikinti, kad atlikdama tikėtinų kredito nuostolių vertinimą, atsižvelgia į praeities įvykius, dabartines sąlygas ir būsimų ekonominių sąlygų prognozę.
• Turto vertės sumažėjimas. Vertinant turto atsiperkamąją vertę remiantis turto naudojimo verte, numatomi pinigų srautai turėtų atspindėti vadovybės geriausią ekonominių sąlygų, kurios egzistuos per likusį turto naudingą tarnavimo laiką, vertinimą. Bendrovės turėtų nustatyti, ar koronaviruso protrūkis apskaitos dieną yra laikomas turto vertės sumažėjimo rodikliu, dėl kurio nustatomas turto vertės sumažėjimas. Atlikusi turto vertės sumažėjimo testą 2019 m. gruodžio 31 d., vadovybė turėtų nepamiršti, kad prielaidos, kuriomis buvo remiamasi nustatant turto atsiperkamąsias vertes, atspindėjo tą dieną buvusias sąlygas. Bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę pateikti išsamią informaciją apie vertinimo prielaidas ir informacijos jautrumą.
• Kiti finansinių ataskaitų atskleidimo reikalavimai. Koronaviruso protrūkis neabejotinai padidina turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių reikšmingų pataisymų riziką kitais finansiniais metais. Bendrovės turėtų atsižvelgti į sukeltų sutrikimų veiklai apimtį ir tinkamai atskleisti informaciją apie turtą ir įsipareigojimus, kuriems kyla reikšmingas įvertinimo neapibrėžtumas.
• Kiti apskaitiniai įvertinimai. Apskaitiniai įvertinimai paprastai remiasi vadovybės prielaidomis dėl turto ir įsipareigojimų atsiperkamumo ir padengimo ateityje. Pateikiami keli pagrindiniai apskaitiniai įvertinimai, kuriuos vadovybė turėtų atlikti pagal TFAS:
  • Kintamasis atlygis ir su juo susiję apribojimai pagal 15 TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“
  • Atsargų grynoji galimo realizavimo vertė pagal 2 TAS „Atsargos“
  • Atidėtojo mokesčio turto susigrąžinimas pagal 12 TAS „Pelno mokesčiai“
  • Likęs nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, nematerialiojo turto ir naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikas ir likutinė vertė pagal 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 38 TAS „Nematerialusis turtas“ ir 16 TFAS „Nuoma“.
  • Atidėjiniai įsipareigojimams - nuostolingoms sutartims - pagal 37 TAS „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“.

EY leidinį anglų kalba galite atsisiųsti ČIA